Apie žiemišką klubo sportininkų ir klubo draugų savaitgalį praleistą Anykščiuose

Nebūdingai sekmadienio rytui visi renginio dalyviai kėlėsi gana anksti. Anykščiuose visi susirinko apie 10.00 val. ant Kalitos kalno. Nors rytas buvo tikrai vėjuotas ir žvarbus, visi išbandė bobslėjaus rogučių trasą. Kai kurie nenorėdami išlipti iš rogučių nuo kalno leidosi po du, tris ar net keturis kartus.

Po vingiuotos bobslėjaus trasos visi sėdome į autobusus, automobilius ir aplankėme Puntuko akmenį ir Laimės žiburį. Klubo instruktorius Giedrius papasakojo legendas apie šias lankytinas vietas. Nors užlipti į Laimės žiburį nebuvo lengva, viską atpirko laisvo nusileidimo galimybės: kas čiuožė nuo kalno ant kojų, kas ridenosi, slydo pilvu  ar tiesiog patogiai atsisėdę ant užpakalių nusileido žemyn.

Transportas užpildytas ir vėl visi judam tolyn - dabar važiuojam į Niūronis, Vilarto žirgyną. Pasiekę žirgyną susiskirstėme į 5 grupes po 12-15 žmonių. Veiklos užteko visiems - kūrė ugnį maisto ruošimui, traukė virvę, važinėjo arklio traukiamomis žiemos rogėmis (iš kurių karts nuo karto iškrisdavo po vieną ar du žmones:) ), jodinėjo ant žirgų ir ant ponio ar tiesiog pasiėmę dideles žiemos roges linksminosi čiuoždami į pakalnę, o po to ginčydamiesi kam priklauso traukti, o kam sėdėti, traukė roges į viršų. Atrakcijos baigėsi dešrelių kepimu ir valgymu, pasišildymu prie ugnies ir čiužinių pripūtimo, kurie bus reikalingi paskutinei išvykos pramogai. Padėkoję šeimininkams už svetingumą, nešam čiužinius ir visus savo daiktus į autobusą, sėdam ir važiuojam ant Vorutos piliakalnio.

Vorutos piliakalnis. Suaugę ir tėvai klausiamai žiūri: "Ar tikrai nuo jo leisimės čiuoždami žemyn?" Čiužiniai ir viskas ant ko galima čiuožti nešami ant piliakalnio. Pirmieji bandytojai nusileidžia ant nugarų, užpakalių - viskas gerai, trasa patikrinta. Sėdam po 3-5 žmones ant čiužinių ir pirmas čiužinys pajuda žemyn. Greitis didėja, vėjas stiprėja, vis daugiau sniego čiuožiančiųjų veiduose, akys priverstos prisimerkti... Buvo visko: nukritusių nuo čiužinių, aplenkusių čiužinius ir nusileidusių greičiau už pasirinktą "transportą", kalno apačioje užsiklojusių čiužiniais ar paprasčiausiai pajutusių, kad čiužinys sprogo ir sėdi jau ant žemės. Tokių vaizdų pakerėti, nusileisti nuo kalno neatsispyrė ir kai kurie suaugusieji - kalno apačioje nuo emocijų antplūdžio nepratarė nei žodžio - suprask, VISKAS GERAI:)

Pūga baigia įsisiautėti pilnu pajėgumu, visi renginio dalyviai sveiki, pilni emocijų, truputį pašalę, mažieji praleidę miego laiką, vyresni praalkę - sekmadienio vakaras - laikas namo. Paliekam Anykščius, atsipalaidavę renginio dalyviai prisnūsta automobiliuose, autobusuose - gero kelio namo ir iki pasimatymo kitame klubo renginyje.

Dėkojame visiems dalyvavusiems už iniciatyvą sekmadienio dieną praleisti gamtoje:)